Jis bando kalbėti apie jausmus, o jūs einate į darbą arba pradedate juokauti.
Atrodo, kad leisti kam nors per daug priartėti yra tas pats, kas nusirengti nuogai judrioje gatvėje ir tapti pažeidžiamam bei bejėgiam, praneša .
Ši baimė ateina iš vaikystės, kai už parodytą silpnumą ar nuoširdumą galėjai sulaukti ne palaikymo, o pašaipos ar atstūmimo. Psichika susikuria gynybinius mechanizmus, kurie suaugusiųjų gyvenime tik trukdo.
Nuotrauka: Pixabay
Psichologai šį reiškinį vadina „vengiamuoju prisirišimu”. Asmuo nesąmoningai sabotuoja gilius ryšius, kad pakartotų pažįstamą vienatvės scenarijų ir patvirtintų savo požiūrį: „galima pasikliauti tik savimi”.
Tokie žmonės dažnai renkasi emociškai neprieinamus partnerius, nes toks atstumas jiems patogus. Jie įsimyli pačią meilės galimybę, o ne realų žmogų, kuriam turės atsiverti.
Vienintelis būdas ištrūkti iš šio užburto rato – įsisąmoninti savo apsauginį elgesį. Pagaukite save kitą kartą, kai pajusite norą atsitraukti po ypač šilto vakaro kartu.
Ekspertai pataria pradėti nuo mažų dalykų – dalytis ne pačiais intymiausiais, bet vis tiek svarbiais išgyvenimais. Pasakymas „Šiandien buvau supykęs ant savo viršininko” jau yra mikroįsilaužimas į sieną.
Daugelio šį kelią nuėjusių žmonių asmeninė patirtis rodo, kad baisiausias košmaras – būti atstumtam – išsipildo daug rečiau, nei mes jį piešiame savo vaizduotėje. Pasaulis nesugriūva dėl to, kad parodėte savo pažeidžiamumą.
Jūsų partneris nėra telepatas, jis nemato jūsų galvoje verdančių mūšių. Jis mato tik šaltą sieną ir daro natūralią išvadą, kad jis jums nerūpi, o tai sukuria naują nesusipratimų ratą.
Intymumo baimė beveik visada slepiama po racionaliomis priežastimis: „Esu per daug užsiėmęs karjera”, „Pirmiausia turiu atsistoti ant kojų”. Psichika moka meistriškai kurti logiškus pasiteisinimus, kad išvengtų susidūrimo su gąsdinančiais jausmais.
Pasistenkite į savo pažeidžiamumą žiūrėti ne kaip į silpnybę, o kaip į drąsos aktą. Pasakymas „Bijau tave prarasti” yra stiprybės, o ne silpnumo požymis, nes tam reikia didžiulės vidinės drąsos.
Kai dalijatės savo baime ir mainais sulaukiate palaikymo ir supratimo, o ne pašaipos, pasireiškia terapinis poveikis. Taip perrašomas senas, skausmingas scenarijus ir suteikiama nauja, teigiama patirtis.
Nereikalaukite, kad akimirksniu paverstumėte save atvira knyga. Suteikite sau leidimą artėti prie intymumo mažais, bet pasitikėjimo kupinais žingsneliais, kiekvieną jų švęsdami kaip asmeninę pergalę.
Laikui bėgant suprasite, kad šarvai, turėję jus apsaugoti, iš tikrųjų tik izoliavo jus nuo visų gyvų būtybių. Jis saugojo ne tik nuo skausmo, bet ir nuo džiaugsmo, šilumos ir tikro ryšio.
Rizikuoti ir būti tikram reiškia suteikti partneriui galią jus skaudinti, bet taip pat ir galią gydyti. Tai didžiausia pasitikėjimo dovana, kurią vienas žmogus gali suteikti kitam.
Leiskite sau šiandien žengti vieną mažą žingsnelį per baimę. Siųskite žinutę ne „kada grįši”, bet „pasiilgau tavęs”. Šis paprastas žodis gali būti didelės kelionės pradžia.
Taip pat skaitykite
- Kodėl mes kalbame skirtingomis meilės kalbomis: kaip nustoti jaustis neišklausytiems
- Kaip suprasti, kad partneris jums tinka: ramus pasitikėjimas, o ne svaiginanti aistra
