Bet kuris save gerbiantis picaiolo išdidžiai demonstruoja šį triuką – jis maišo ir tempia tešlą taip, kad ji ne plyšta, o tik susidaro plona, beveik permatoma plėvelė.
Šis „plyšimas” yra ne tik šou elementas, bet ir tikslus tinkamo glitimo ir tobulos konsistencijos rodiklis, praneša korespondentas.
Tokį efektą visai realu pasiekti namuose, jei suprantate darbo su tešla mechaniką. Viskas prasideda nuo miltų pasirinkimo – neapolietiškoms picoms tradiciškai naudojami „00”, kuriuose yra daug baltymų, tačiau tiks ir geri duonai skirti miltai.
Nuotrauka:
Svarbu tai, kad jis turi pakankamai potencialo vystyti glitimą.
Paslaptis glūdi dviejuose veiksniuose: kokybiškame minkyme ir tinkamame poilsyje. Tešlą reikia minkyti ilgai, kol ji taps visiškai lygi ir elastinga. Ji turi nebelipti prie rankų ir spausti, o paspaudus atšokti. Net ir tada ji dar nėra paruošta kočiojimui.
Jam reikia ilgo poilsio vėsioje vietoje, mažiausiai 24 valandas, o geriausia – iki 72 valandų. Šis šaltas fermentacijos procesas daro stebuklus: mielės ir bakterijos veikia lėtai, kad išgautų sudėtingą skonį, o glitimas bręsta ir stiprėja. Taip atsiranda elastingumas.
Pabandykite padalyti tešlą į rutuliukus ir palikti juos porai dienų šaldytuve. Pastebėsite, kokia plastiška ir lanksti ji tampa.
Ji lengvai išsitampys į ploną plutą be kočėlo pagalbos ir nesuplyš viduryje. Tai ir yra pageidaujamas rezultatas.
Neskubėkite ir leiskite laikui atlikti darbą už jus. Tikros picos skonis gimsta ne orkaitėje, o tešlos ruošimo etape, jūsų šaldytuvo tyloje.
Būtent kantrybė lemia skirtumą tarp vidutiniškos plokštainio duonos su priedais ir puikios picos su oria, traškia kraštine ir elastinga vidine plutele.
Taip pat skaitykite
- Kaip greičiau pakilti tešlai: nedidelė gudrybė su aukšta temperatūra
- Kas atsitinka, jei kotletams skirtą mėsą sūdote per anksti: kulinarinė nesėkmė, kurios lengva išvengti
