Milijonai žmonių rytą pradeda tuo pačiu stebuklingu veiksmu – kvapniu kavos gurkšniu.
Atrodo, kad šviežiai paruošto gėrimo kvapas pažadina ne tik kūną, bet ir sielą, žadėdamas naują galimybių kupiną dieną, praneša korespondentas.
Tačiau kas iš tikrųjų slypi už šio kasdienio ritualo, išskyrus energijos antplūdį?
Nuotrauka:
Kofeinas, pagrindinė veiklioji medžiaga, veikia tarsi raktas, įkištas į mūsų nervinių ląstelių spynas, blokuojantis adenozino receptorius, atsakingus už nuovargio jausmą.
Dėl to padidėja neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, kiekis, kuris ne tik pagerina nuotaiką, bet ir paaštrina . dėmesį ir koncentraciją.
Daugelyje tyrimų nustatyta, kad saikingas kavos vartojimas susijęs su mažesne neurodegeneracinių ligų, įskaitant Parkinsono ir Alzheimerio ligas, rizika.
Kavoje gausu antioksidantų, pavyzdžiui, chlorogeninių rūgščių, kurios padeda kovoti su oksidaciniu stresu organizme. Kai kurie mokslininkai mano, kad šis poveikis gali prisidėti prie tam tikrų rūšių diabeto ir širdies ir kraujagyslių problemų tikimybės mažinimo.
Sportininkai ją vertina dėl gebėjimo didinti ištvermę, nes kofeinas gali mobilizuoti riebalų rūgštis iš riebalinių audinių, tausodamas raumenų glikogeno atsargas.
Tačiau kiekviena moneta turi ir kitą, ne tokią rožinę pusę. Per didelis kavos vartojimas gali lengvai paversti draugą priešu, sukelti nervingumą, nerimą ir sutrikdyti miegą.
Didelį vaidmenį vaidina individualus jautrumas – vieniems vienas puodelis vakare sukels bemiegę naktį, o kiti gerai užmiega po dviejų.
Sistemingai piktnaudžiaujant išsekinama nervų sistema, kuri nuolat dirba perkrovos režimu. Kava nesuteikia energijos, ji tik priverčia organizmą išleisti savo atsargas, kaip kreditinė kortelė, kurios sąskaitą anksčiau ar vėliau reikės apmokėti.
Priklausomybė yra dar vienas nemalonus bonusas, nes be įprastos dozės organizmas gali reaguoti galvos skausmais, dirglumu ir tikra abstinencija.
Kardiologai atkreipia dėmesį į laikiną kraujospūdžio pakilimą po vartojimo, kuris gali būti svarbus žmonėms, turintiems nekontroliuojamą hipertenziją.
Nepamirškite apie skrandį – kava didina rūgštingumą, o tai sudaro ne pačias palankiausias sąlygas sergantiems gastritu ar pepsine opalige. Į gėrimą dedamas cukrus, sirupai ir grietinėlė lengvai paverčia mažai kalorijų turintį eliksyrą desertu, paneigdami galimą naudą.
Kur yra tas viduriukas? Dauguma ekspertų sutinka, kad 3-4 puodeliai filtruotos kavos per dieną yra saugi riba daugumai sveikų suaugusiųjų.
Svarbiausia – atidumas ir įsiklausymas į tai, kaip jaučiatės. Vienas žinomas mitybos specialistas kartą prisipažino, kad prieš kavą visada išgeria stiklinę vandens, kad kompensuotų nedidelį diuretinį jos poveikį.
Jis pataria apie kavą galvoti ne kaip apie degalus, o kaip apie dienos prieskonį – ji šiek tiek pagerina skonį, bet vien ja toli nenueisite.
Patirtis rodo, kad geriausiai ja mėgautis pirmoje dienos pusėje, kad nesutrikdytų subtilių nakties atsigavimo mechanizmų.
Kava yra nuostabus kultūros elementas, tačiau jos magija veikia tik suderinta su organizmo poreikiais.
Taip pat skaitykite
- Kaip teisingai pradėti bėgioti: asmeninės nesėkmės ir kelias į sėkmę
- Kodėl moterims reikia jėgos treniruočių: išsklaidyti mitą apie per didelį krūvį
