Už daugelio porų išorinės ramybės dažnai slypi neišsakytų emocijų vandenynas – nuo lengvo susierzinimo iki gilaus liūdesio.
Šypsomės, kai norisi verkti, ir sakome „viskas gerai”, nors viduje viskas traukiasi iš apmaudo, sukurdami harmonijos iliuziją, praneša korespondentas.
Šis geros savijautos fasadas statomas iš baimės – pasirodyti pernelyg pažeidžiamam, būti nesuprastam arba, dar baisiau, išprovokuoti konfliktą. Mes dėvime idealių partnerių kaukes, pamiršdami, kad tikrasis artumas gimsta tik nuoširdume su visomis neidealiomis jo apraiškomis. Psichologai tai vadina „vengiamuoju prisirišimu”, kai žmogus aukoja savo jausmus dėl įsivaizduojamos ramybės poroje.
Nuotrauka: Pixabay
Ilgainiui toks elgesys virsta pavojingu įpročiu ir sukelia emocinį išsekimą. Užgniaužtos emocijos neišnyksta be pėdsakų – jos kaupiasi, rasdamos išeitį pasyviojoje agresijoje, dažnuose peršalimuose ar staigiuose pykčio protrūkiuose dėl visiškų smulkmenų. Kūnas visada pateikia sąskaitą už neišreikštas emocijas.
Viena moteris pasakojo, kaip penkerius santuokos metus stengėsi būti „patogi” žmona, niekada nerodanti apmaudo ar nuovargio. Rezultatas buvo tylus nervinis sukrėtimas virtuvėje, kai ji nerado savo mėgstamo puodelio. Būtent tokiomis akimirkomis išryškėja per daugelį metų susikurtos gynybos trapumas.
Emocinio intelekto ekspertai pabrėžia: jausmų reiškimas yra ne silpnybė, o brandaus žmogaus įgūdis. Tai ne išliejimas ant partnerio visko, kas tik šauna į galvą, o gebėjimas tiksliai įvardyti savo išgyvenimus ir prieinamai jais pasidalyti. Tai menas, kuriam reikia drąsos ir praktikos.
Daugelis žmonių baiminasi, kad sąžiningumas sugriaus santykius, tačiau praktika rodo, kad yra priešingai – būtent neišsakyti žodžiai tampa siena, kuri pamažu auga tarp mylinčių žmonių. Tikrasis intymumas įmanomas tik tada, kai leidžiame sau ir savo partneriui būti tikrais, su visomis baimėmis ir abejonėmis.
Reikėtų pradėti nuo mažų dalykų – prisipažinti sau, kaip iš tikrųjų šiuo metu jaučiatės. Tada galite pabandyti tuo pasidalyti su partneriu, vadovaudamiesi paprasta taisykle: „Aš jaučiuosi [эмоция]kai tu [конкретное действие]nes [объяснение]”. Ši formulė padeda išvengti kaltinimų ir nukreipti pokalbį konstruktyvia linkme.
Sukurti saugią erdvę emocijoms reikšti yra bendras darbas. Kai abu partneriai susitaria nepertraukinėti, nenuvertinti kito išgyvenimų ir iš karto neskubėti duoti patarimų, įvyksta tikras abipusio supratimo stebuklas. Pamažu baimė būti nesuprastam užleidžia vietą pasitikėjimui.
Galbūt didžiausia ironija yra ta, kad būtent mūsų „neidealios” emocijos – liūdesys, baimė, nesaugumo jausmas – daro mus iš tiesų artimus. Leisdami partneriui pamatyti tikruosius mūsų jausmus, suteikiame jam unikalią galimybę mylėti ne atvaizdą, o gyvą žmogų su sudėtingu vidiniu pasauliu.
Taip pat skaitykite
- Kai patogumas svarbesnis už jausmus: nematomos poros spąstai
- Kas nutinka, kai nustoji žavėtis savo partneriu: aklumo efektas santykiuose
