Dykumų augintojai religingai perka šviežio mėšlo mašinas, tikėdamiesi neregėto derliaus.
Jie net nesuvokia, kad dėl šios ekologiškos uždelsto veikimo bombos gali likti be sezono vitaminų piko, praneša korespondentas.
Šviežias mėšlas, ypač karvių ar arklių, turi tiesiog branduolinę amoniako junginių koncentraciją. Tiesiogiai kontaktuodamas su švelniomis daigų šaknimis, jis sukelia rimtus cheminius nudegimus.
Nuotrauka:
Augalas, užuot energingai augęs, pamažu miršta, o jo savininkas suka galvą, kodėl taip keistai elgiasi.
Problema slypi ne tik agresyviojoje chemijoje, bet ir biologijoje. Neparuoštos organinės medžiagos traukia meškų ir gegužvabalių lervų dėmesį, kurios mielai apsigyvena sušildytoje lysvėje. Šie nekviesti svečiai per kelias dienas gali suvirškinti net subrendusių ir stiprių augalų šaknų sistemą.
Yra dar vienas paslėptas pavojus – piktžolių sėklos. Jos per gyvūnų virškinamąjį traktą pereina visiškai nepažeistos ir išlaiko didžiausią daigumą. Tokių trąšų naudojimas garantuoja, kad jūsų daržą keliems sezonams užkimš piktžolėmis.
Ką daryti su tokiomis vertingomis, bet klastingomis trąšomis? Vienintelis patikimas būdas – bent dvejus metus ją kompostuoti. Per šį laikotarpį mėšlas virsta biria, puri ir visiškai saugia mase, kurią sodininkai pagarbiai vadina humusu.
Kompetentingo pertręšimo procese žūsta piktžolių sėklos, o kaustantys azoto junginiai virsta augalams prieinamomis formomis. Toks humusas tampa tikru gyvybės eliksyru dirvožemiui, struktūrizuoja jį ir prisotina humusu. Jis veikia ne kaip momentinis dopingas, o kaip lėta, bet patikima mityba visam sezonui.
Kai kurie daržininkai praktikuoja rudeninį šviežio mėšlo įterpimą po kasimo, tačiau šis metodas taip pat susijęs su tam tikra rizika. Per trumpą rudens-pavasario laikotarpį jis paprasčiausiai nespėja pakankamai suirti, ypač šaltuose regionuose.
Kur kas tikslingiau jį naudoti kuriant šiltas lysves, kuriose skaidymosi procesas vyks išsiskiriant tokiai vertingai šilumai. Tokios lysvės apatinis sluoksnis formuojamas iš stambių organinių liekanų, tada klojamas mėšlas ir uždengiamas derlingo dirvožemio sluoksniu.
Daugelio kartų patirtis rodo, kad skubotumas dirbant su organika retai kada duoda norimą rezultatą. Gamta nemėgsta šurmulio, o jos procesams reikia deramo laiko. Kantrybė ir tik kantrybė galimus pavojus paverčia tikru sodo auksu.
Taip pat skaitykite
- Kaip tinkamai paruošti lysves žiemai: paslaptys, apie kurias kaimynai tyli
- Kas nutiks, jei niekada neganysite pomidorų: eksperimentas, dėl kurio teks gailėtis?
