Atrodo paradoksalu, bet gebėjimas kompetentingai konfliktuoti yra vienas patikimiausių prognozuojančio veiksnio poros ilgaamžiškumą.
Poros, kurios visai nesipyksta, dažnai arba išradingai sprendžia nesutarimus, arba paprasčiausiai jų vengia, o tai kur kas pavojingiau, praneša .
Konfliktų vengimas sukuria taikos iliuziją, po kuria kaupiasi apmaudo lavina.
Nuotrauka: Pixabay
Konfliktas nėra nesėkmės požymis, o natūrali bet kokios ilgalaikės dviejų asmenų sąveikos dalis. Du skirtingi žmonės ne visada gali norėti tų pačių dalykų, turėti vienodus požiūrius ir vienodai suvokti tikrovę. Nesutarimai yra neišvengiami, ir tame slypi jų vertė.
Ginčai, jei į juos žvelgiama konstruktyviai, atlieka esminę funkciją – jie atskleidžia susikaupusias problemas. Jie yra tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kad santykių sistemoje yra silpnoji vieta, į kurią reikia atkreipti dėmesį ir ją ištaisyti. Nesant šio signalo, pora ir toliau juda iš inercijos, kol susiduria su rimta krize.
Psichologas Džonas Gottmanas (John Gottman), ne vieną dešimtmetį tyrinėjęs poras, nustatė, kad destruktyvūs yra ne patys konfliktai, o tam tikras elgesio stilius jų metu. Tai kritika, panieka, atsakomasis gynybinis elgesys ir kurčia gynyba. Būtent šie „4 apokalipsės raiteliai” labai tiksliai prognozuoja skyrybas.
Konstruktyvaus ginčo metu visada susitelkiama į konkrečią problemą, o ne į globalias partnerio asmenybės ydas. Frazė „Mane įžeidžia, kai tu vėluoji be įspėjimo” veikia kitaip nei „Tu visada viską sugadini, esi neatsakingas”. Pirmoji atveria dialogą, antroji iš karto jį užverda.
Viena 15 metų kartu gyvenanti pora pasidalijo savo neišsakyta taisykle: jie niekada neišeina iš kambario nebaigę sudėtingo pokalbio, net jei tam prireiktų kelių valandų. Jie davė sau leidimą pykti, bet uždraudė pereiti prie įžeidinėjimų ir žeminimo. Šis paktas padėjo jiems įveikti kai kuriuos rimčiausius iššūkius.
Svarbiausias įgūdis yra gebėjimas nusiraminti, kai emocijos pakyla, ir padaryti pauzę. Fiziologiškai mūsų kūnai karštą ginčą suvokia kaip grėsmę ir įjungia režimą „mušk arba bėk”. Tokioje būsenoje beveik neįmanoma racionaliai mąstyti ir išgirsti kitą asmenį.
Sveiko ginčo menas – galiausiai prieiti ne prie vieno pergalės prieš kitą, bet prie abipusio supratimo. Kalbama ne apie tai, kas teisus, bet apie tai, kaip kartu rasti sprendimą, kuris tenkintų abu ir stiprintų jūsų sąjungą.
Taip pat skaitykite
- Kodėl partneriai išsiskiria: tyli neišsakytų lūkesčių drama
- Kodėl renkamės netinkamus partnerius: klaidingos traukos neurobiologija
