Vienas neįgyvendintas metodas gali paversti tvarkingus pomidorų krūmus laukinėmis džiunglėmis.
Pasinkimas atrodo varginantis tik iki pirmųjų derliaus nuostolių, praneša korespondentas.
Augalas, paliktas savieigai, visas jėgas meta teritorijos užvaldymui. Jis išaugina begalę atžalų – šių vegetatyvinių pagrindinio stiebo dvynių.
Nuotrauka:
Kiekvienam naujam ūgliukui reikia maisto, vandens ir saulės šviesos. Krūme prasideda arši konkurencija dėl ribotų išteklių.
Dėl to, užuot žydėję ir užmezgę vaisius, gaunate vešlią žalią masę. Kereliai būna maži, o kiaušinėliai dažnai nukrenta.
Tokių pomidorų nokimas tęsiasi iki begalybės, užfiksuodamas sezono pabaigą. Vaisiai nespėja įgauti reikiamo saldumo ir dydžio.
Sustiprėjęs krūmas tampa palanki terpe grybinėms ligoms, ypač fitoftorozei, plisti. Drėgna ir nevėdinama aplinka yra idealus infekcijos inkubatorius.
Tokių krūmokšnių laistymas ir purškimas yra neproduktyvus ir nesaugus. Vanduo ir tirpalai paprasčiausiai nepasiekia tikslo, nusėda ant viršutinių lapų.
Apdulkinimas krūmynuose taip pat labai sudėtingas. Bitėms ir vėjui sunku pasiekti gilumoje pasislėpusius žiedus.
Indeterminantinės veislės gali nekontroliuojamai užaugti iki trijų metrų ir sulaužyti atramas. Determinantinės veislės paprasčiausiai virsta neįžengiamais kamuoliais.
Kai kurie daržininkai iš esmės atsisako pasiskinti, remdamiesi proceso natūralumu. Tačiau gamta nesiekia pamaitinti žmonių dideliais vaisiais.
Jos užduotis – išlikti rūšiai, maksimaliai paskleidžiant sėklas, nors ir tūkstančiais mažų vaisių. Kita vertus, mūsų interesas – didelis ir kokybiškas derlius.
Reguliariai šalindami pakalnutes, augalo energiją nukreipiame tiesiai į vaisių formavimąsi. Sulčių judėjimas dirba jūsų svajonei apie salotas, pagamintas iš jūsų pačių pomidorų.
Geriau dešimt minučių ryte apeiti lysves, nei vėliau rugpjūtį nusilaužti alkūnes. Tai tampa savotiška meditacija ir proga pabendrauti su augalais.
Patys pajusite krūmo gyvenimo ritmą, suprasite, kur jis ketina nukreipti savo jėgas. Laikui bėgant genėjimas iš rutinos virsta sąmoningu dialogu su sodu.
Žinoma, yra stiebinių veislių, kurių nereikia formuoti, bet tokių yra mažuma. Tačiau daugumai klasikinių pomidorų genėjimas yra ne užgaida, o griežta būtinybė.
Rezultatas drausmingas Labiausiai paplitęs būdas – auginti tvirtus krūmus su švelniais, sodraus skonio vaisiais. Jie sunoksta anksčiau ir serga daug rečiau nei apleisti kolegos.
Taip pat skaitykite
- Kodėl patyrę sodininkai rudenį balina medžius: pagrindinio mito paneigimas
- Kaip pasigaminti tobulą kompostą: netikėti ingredientai, kurie atliekas paverčia sodo auksu
