Daugelis santykių laikui bėgant nepastebimai virsta patogia partneryste, kurioje bendras gyvenimas ir įpročiai tampa pagrindiniais koziriais.
Žmonės ir toliau gyvena po vienu stogu, veda bendrą biudžetą ir net augina vaikus, tačiau kibirkštis tarp jų jau seniai išblėsusi, praneša korespondentas.
Jie puikiai susitvarko su organizacinėmis užduotimis, nesvarbu, ar tai būtų atostogų planavimas, ar virtuvės remontas, tačiau visiškai nesuvokia, apie ką svajoja jų antroji pusė. Emocinė tuštuma apsimeta stabilumu, o kivirčų nebuvimas klaidingai laikomas harmonija. Psichologai šią būseną vadina poros „egzistenciniu vakuumu”.
Nuotrauka: Pixabay
Partneriai nustoja būti vienas kitam džiaugsmo ir įkvėpimo šaltiniu, virsta efektyviais kolegomis projekte, vadinamame „gyvenimas kartu”. Jie puikiai funkcionuoja, bet nustoja jausti, o tai mirtinai pavojinga meilės ryšiui. Vienatvės ar finansinio nestabilumo baimė dažnai būna stipresnė už troškimą būti tikrai laimingiems.
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių pavojaus signalų yra tada, kai pagaunate save galvojant, kad nuobodžiaujate su žmogumi, su kuriuo kadaise galėjote kalbėtis iki ryto. Bendravimas apsiriboja praktinių dalykų aptarimu, o juokas ir lengvas flirtas lieka tolimoje praeityje. Išnyksta pats žaismingumas, kuris išskiria romantiškus santykius iš kitų.
Specialistai pastebi, kad dažnai žmonės patys nesuvokia problemos gilumo, kol nesusiduria su išorine krize arba nesutinka žmogaus, kuris vėl įžiebia juose kibirkštį. Šis susitikimas tampa katalizatoriumi, atskleidžiančiu tuštumą, kuri metų metus kaupėsi jų sąjungoje. Prevencija visada yra mažiau skausminga nei apleisto atvejo gydymas.
Taigi ką turėtumėte daryti, jei atsidūrėte šiuose spąstuose? Specialistai siūlo pradėti nuo mažų dalykų – sąmoningai į įprastą gyvenimo būdą įvesti naujumo elementą. Tai nebūtinai turi būti grandioziniai gestai, pavyzdžiui, kelionė aplink pasaulį. Pabandykite kartu nueiti į neįprastą seminarą ar tiesiog pasigaminti vakarienę pagal naują receptą, padėti telefonus į šalį.
Vienos poros, kuri po 12 santuokos metų beveik išsiskyrė, istorija yra iškalbinga. Jie suprato problemą, kai suvokė, kad paskutinį kartą kartu nuoširdžiai juokėsi prieš kelis mėnesius. Jie nusprendė žengti iš pirmo žvilgsnio beprotišką žingsnį – užsirašyti į porų šokius. Fizinis kontaktas ir poreikis pajusti vienas kitą be žodžių padėjo jiems iš naujo atrasti tą lengvumą.
Svarbiausia yra perkelti dėmesį nuo klausimo „Kas kaltas?” prie klausimo „Ko mums abiem trūksta?”. Tai bendras ieškojimas, o ne kraštutinumų ieškojimas. Dažnai paaiškėja, kad abu partneriai trokšta tų pačių dalykų: nuotykių, gilių pokalbių ar paprasto švelnumo, bet bijo tai pripažinti.
Norint išeiti iš patogaus sugyvenimo būsenos, reikia drąsos ir noro jaustis nepatogiai. Tačiau būtent ši rizika padeda susigrąžinti gyvus, tikrus jausmus, o ne patogią, bet negyvą santykių simuliaciją. Galų gale būtent tai ir yra svarbiausia būti kartu.
Taip pat skaitykite
- Kas atsitinka, jei nustojate žavėtis savo partneriu: aklumo poveikis santykiams
- Kodėl mums reikia kovoti: netikėta stiprių santykių paslaptis
