Dauguma daržininkų garstyčias suvokia tik kaip prieskonį arba dirvožemio sveikatą gerinantį sideratą.
Tačiau tikroji jų nauda toli gražu neapsiriboja vien trąšomis ir tampa strategine priemone kovoje dėl derliaus, praneša korespondentas.
Šis augalas veikia kaip natūralus pavargusios žemės gydytojas, ypač po to, kai nuimamas bulvių ar pomidorų derlius. Jo šaknys išskiria specialias medžiagas, kurios slopina ligų sukėlėjus ir atbaido vielinius kirminus.
Nuotrauka:
Rugpjūčio pabaigoje pasėtos garstyčios iki šaltų orų spėja suformuoti galingą žalią masę, kuri patikimai uždengia žemę nuo žiemos vėjų ir erozijos. Po šia danga dirvožemis ne taip stipriai įšąla, todėl išsaugoma jame gyvenanti naudinga mikroflora.
Anksti pavasarį peržiemojusios garstyčios tampa idealiu priešsėliu šilumą mėgstančių augalų daigams. Ją nušienavus ir įterpus į dirvą, dirvožemis prisotinamas augalams prieinamiausios formos organinėmis medžiagomis.
Stebina tai, kad garstyčios geba „pakelti” maisto medžiagas iš gilių dirvožemio sluoksnių, kurių nepasiekia daugumos daržovių šaknys. Joms žuvus, šios medžiagos lieka viršutiniame ariamajame sluoksnyje ir tampa prieinamos kitiems augalams.
Spartus augimas nepalieka jokių šansų net pačioms atkakliausioms piktžolėms, kurios rudenį ir pavasarį paprastai veši tuščiose lysvėse. Garstyčios sukuria tankų kilimą, pro kurį vienmetės piktžolės negali prasiskverbti.
Kartu ji neskurdina dirvos, kaip piktžolės, o priešingai – praturtina ją vertingu azotu ir mikroelementais. Šis efektas pasiekiamas dėl greito žaliosios masės irimo dirvožemyje.
Garstyčios ypač veiksmingos sunkiose molingose dirvose, kurias dėl savo gilios šaknų sistemos puikiai išpurena. Vos per du ar tris reguliarios sėjos sezonus tokio dirvožemio struktūra pastebimai pagerėja.
Nelaukite, kol garstyčios sužydės ir suvešės, kitaip jų stiebai ilgai pūva žemėje. Optimalus pjovimo laikas – pumpurų brinkimo fazė, kai žalumynai dar švelnūs ir sultingi.
Nupjautos masės geriau neužkasti giliai į žemę, o palikti paviršiuje kaip mulčią arba lengvai sugrėbti grėbliu. Taip ją greičiau perdirbs dirvožemio organizmai ir ji virs vertingu humusu.
Šis žemės sveikatingumo gerinimo būdas ypač vertingas ekologinės žemdirbystės šalininkams, kurie siekia apsieiti be cheminių trąšų. Garstyčios atlieka universalaus ekologinio pagalbininko vaidmenį.
Ji taupo ne tik pinigus trąšoms pirkti, bet ir sodininko laiką, nes nereikia kovoti su piktžolėmis ir kenkėjais. Kartą pasėję įsitikinsite jos veiksmingumu.
Pasistenkite šį sezoną bent dalį daržo ploto skirti garstyčioms, ypač ten, kur kitais metais planuojate sodinti šakniavaisius ar kopūstus. Kitą sezoną būsite maloniai nustebinti rezultatais.
Jūsų žemė atsilygins už tokį rūpestį gausiu derliumi, kuris bus ekologiškai švarus ir naudingas. Garstyčios kukliai atlieka savo darbą, nereikalaudamos ypatingo dėmesio, bet atnešdamos didelę naudą.
Šis paprastas metodas iš esmės pakeičia požiūrį į derlingumo palaikymą – jis tampa natūralus ir beveik nemokamas. Jūsų daržas palaipsniui taps savaime atsinaujinančia sistema.
Taip pat skaitykite
- Kodėl reikia genėti vaismedžius du kartus per metus: paslėpta paprastos procedūros prasmė
- Kaip suderinti augalus toje pačioje lysvėje: mažos gudrybės dideliam derliui gauti
