Stresas jau seniai nebėra tik psichinis susijaudinimas ir tapo visateisiu medicinos konferencijų dalyviu.
Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas gali mus tiesiog suėsti iš vidaus, paveikdamas įvairias organizmo sistemas, praneša .
Jis nebėra tik bemiegė naktis prieš egzaminą, bet tapo nuolatiniu šiuolaikinio gyvenimo triukšmu.
Nuotrauka: Pixabay
Jos klastingumas slypi gebėjime maskuotis kaip dešimtys kitų ligų. Nuolatinės peršalimo ligos, odos problemos, nepaaiškinami nugaros ar kaklo skausmai – visa tai gali būti perkrautos nervų sistemos pagalbos šauksmas.
Kardiologas pastebi, kad daugelis jo pacientų, turinčių aukštą kraujospūdį, neturi akivaizdžių kraujagyslių problemų, tačiau daug metų dirba be atostogų.
Tokių žmonių organizmas gyvena nenutrūkstamu mobilizacijos režimu, kraujyje nuolat cirkuliuoja streso hormonai, pavyzdžiui, kortizolis. Tai alina širdies raumenį ir standina kraujagysles.
Gydytojas mano, kad mokėjimas ilsėtis šiandien yra tokia pat širdies smūgio prevencija, kaip ir metimas rūkyti. Problema ta, kad daugeliui „nieko neveikimas” tapo kaltės jausmo, o ne atsipalaidavimo priežastimi.
Bijome iškristi iš rikiuotės, praleisti kažką svarbaus, todėl vis save vyniojame į vatą. Socialinė žiniasklaida tik įpila alyvos į ugnį, rodydama kitų žmonių sėkmę ir tobulą gyvenimą.
Susidaro užburtas ratas: stresas sukelia nemigą, miego trūkumas didina nerimą, o jis, savo ruožtu, vėl skatina stresą. Vienintelis būdas jį nutraukti – sąmoningai stengtis į savo gyvenimą įtraukti sąmoningumo praktiką.
Nebūtina iš karto užsirašyti į brangiai kainuojančią jogą ar atsisiųsti įmantrią meditacijos programėlę. Pradėkite nuo mažų žingsnelių – dešimties minučių pasivaikščiojimo vieni be telefono ar muzikos.
Tiesiog eikite ir žiūrėkite aplinkui, atkreipdami dėmesį į tai, ką matote: medžio spalvą, debesies formą, vėjo pojūtį ant odos. Šis paprastas veiksmas padeda „perkrauti” smegenis ir išeiti iš autopiloto režimo.
Kita galinga priemonė – kvėpavimo praktika, kurią galima taikyti bet kokioje stresinėje situacijoje, tiesiog biure ar spūstyje. Gilus įkvėpimas keturis kartus, trumpas užlaikymas ir lėtas iškvėpimas šešis kartus suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą.
Ji atsakinga už atsipalaidavimą ir atsigavimą, veikia kaip natūralus priešnuodis panikai.
Savarankiškas psichofizinės būklės valdymas yra geriausia investicija į sveikatą, kokią tik galima įsivaizduoti.
Taip pat skaitykite
- Kodėl cukrus yra ne priešas, o manipuliatorius: kaip atpažinti saldų sabotažą savo lėkštėje
- Kodėl smegenys pabunda „purvinos”: kaip naktinis galvos valymas veikia jūsų atmintį ir nuotaiką
