Jie vaikštinėja po butą kaip pilies šeimininkas, nuolaidžiai stebėdamas savo dvikojų tarnų šurmulį.
Tokia karališka laikysena ir nepriklausomas žvilgsnis slepia puikiai organizuotą būtybę su turtingu vidiniu pasauliu, praneša korespondentas.
Kitaip nei šunys, katės buvo prijaukintos daugiausia savanoriškai, pasirinkdamos kaimynystę su žmonėmis kaip naudingiausią išgyvenimo strategiją. Būtent ši nepriklausomybė lemia jų tariamą abejingumą.
Nuotrauka:
Murgdymas, šis nuostabus garso reiškinys, gimsta ne tik iš malonumo. Katė gali murkti dėl streso, skausmo ar net gimdymo, o vibracijos ją nuramina.
Lėtas murkimas, kuriuo katė kreipiasi į savo šeimininką, yra tikras bučinio analogas. Zoologai tai vadina „akių bučiniu” – didžiausio pasitikėjimo ir prieraišumo demonstravimu.
Kačių elgsenos ekspertai pataria į žmogų atsakyti tokiu pat lėtu, ramiu mirktelėjimu. Šis neverbalinis dialogas stiprina ryšį daug veiksmingiau nei priverstinis glostymas.
Plokščiuose balduose turėtų būti vertikalių paviršių – lentynų, stulpelių ir aukštai esančių paklotų. Vaizdas iš viršaus ir galimybė pasislėpti jaukioje pastogėje yra labai svarbūs augintinio psichologiniam komfortui.
Kartą mano pačios katė kelias dienas ignoravo naują draskyklę ir įžūliai plėšė sofos apmušalus. Problema išsisprendė tik tada, kai perkėliau jį į kitą, jos požiūriu „strategiškai svarbesnę” vietą.
Tinkamos vietos tualetui parinkimas – ištisas mokslas. Pastatę kraiko dėžutę triukšmingoje, triukšmingoje vietoje, šalia maisto ir vandens dubenėlių, garantuotai priversite katę ieškoti atokesnio kampelio.
Veterinarai primena, kad daugelis kambarinių augalų, pavyzdžiui, lelijos ar difenbachijos, yra mirtinai pavojingi katėms. Prieš parsinešant į namus naują gėlę, verta patikrinti toksiškų rūšių sąrašą.
Žaisti katėms ne tik smagu, bet ir lavinti medžioklės instinktus. Periodinės „grobio gaudynės” su kamuoliuku ar erzinančia lazdele padeda palaikyti fizinę ir psichinę formą.
Svarbu leisti augintiniui „laimėti” žaidimą ir gauti atlygį – skanėstą arba dalelę meilės. Taip patenkinamas natūralus jo poreikis sėkmingai medžioti ir suteikiamas ritualo užbaigimo jausmas.
Katės yra privalomi mėsėdžiai, o jų organizmas pritaikytas drėgmę gauti daugiausia iš maisto. Sausą maistą reikėtų kompensuoti nuolatine prieiga prie gėlo vandens, o geriausia – papildyti drėgnu maistu.
Atsisakyti vandens iš čiaupo gali ne dėl kaprizų, o dėl to, kad dubenėlyje stovintis vanduo joms instinktyviai atrodo ne toks šviežias kaip tekantis. Šią problemą dažnai išsprendžia specialūs geriamieji fontanėliai.
Kiekvienas gyvūnas turi unikalią asmenybę, kuri netelpa į „nepaklusnių” ar „meilių” veislių stereotipus. Ta pati katė svečiui gali būti nesutaikomas įniršis, o savo žmogui – švelnus padaras.
Jų meilė nėra savaime suprantamas dalykas, ją reikia užsitarnauti gerbiant asmenines ribas ir suprantant jų kalbą. Ši meilė, išgaunama be prievartos, jaučiama kaip ypatinga garbė.
Gyvenimas su kate išmoko vertinti tylą, skaityti subtilius gestus ir suprasti, kad tikram intymumui nereikia nuolatinio patvirtinimo. Jos yra gyvas įsikūnijimas to, kad giliausi jausmai kartais išreiškiami santūriai.
Taip pat skaitykite
- Kodėl jūsų šuo iš tiesų jus supranta: neakivaizdūs signalai, kurių mes nepastebime
- Kaip aštuonkojis apgauna plėšrūno smegenis: odos magija ir čiuptuvų intelektas
