„Aš dėl tavęs darau viską, ką galiu!” – Frazė, dažnai tampanti bendrai priklausomų santykių šūkiu.
Iš išorės tokia pora gali atrodyti ideali: partneriai yra neišskiriami, viską daro kartu ir nuolat demonstruoja rūpestį, teigia korespondentas.
Tačiau už šio fasado dažnai slepiasi skausmingi simbioziniai santykiai, kai abu egzistuoja kaip vienas, praradę savąjį „aš”.
Nuotrauka: Pixabay
Bendroji priklausomybė prisidengia meile, bet iš tikrųjų yra jos visiška priešingybė, nes remiasi kontrole ir visišku susiliejimu. Sveikas prisirišimas numato, kad du nepriklausomi žmonės pasirenka būti kartu, o bendrai priklausomi santykiai primena situaciją, kai nė vienas negali išgyventi vienas. Psichologai pastebi, kad šio modelio šaknys dažnai siekia vaikystę, kai meilė buvo sąlyginė ir ją reikėjo „užsitarnauti”.
Bendrai priklausomas asmuo prisiima gelbėtojo vaidmenį, stengiasi išspręsti visas partnerio problemas ir prisiimti atsakomybę už jo jausmus ir nuotaikas. Jo gyvenimas sukasi aplink kitą, o jo paties interesai ir pomėgiai palaipsniui atsiduria antrame plane ir visai išnyksta. Tokiuose santykiuose nėra vietos sveikoms riboms, todėl bet koks bandymas atsiriboti suvokiamas kaip išdavystė.
Partneris, patekęs į „aukos” vaidmenį, lengvai perkelia atsakomybę už savo gyvenimą kitam, leisdamas jam pačiam save valdyti ir kontroliuoti. Iš šalies gali atrodyti, kad jis yra silpnas ir bejėgis, tačiau iš tikrųjų jis meistriškai manipuliuoja savo gelbėtoju naudodamasis kaltės jausmu. Šis žaidimas gali tęstis metų metus, kol vienas iš dalyvių atsiduria ant emocinio išsekimo ribos.
Ištrūkti iš šio užburto rato nepaprastai sunku, nes tokie santykiai, nepaisant jų toksiškumo, sukuria saugumo ir reikalingumo iliuziją. Šio ryšio nutraukimą lydi stipriausia „abstinencija”, prilygstanti narkotikų nutraukimui, ir išsekimo jausmas. Pirmasis žingsnis į išgijimą – suvokti, kad tikra meilė negali sukelti nuolatinio skausmo ir kaltės jausmo.
Psichoterapeutai siūlo pradėti nuo mažų žingsnių: susigrąžinti savo, atskirus nuo partnerio, pomėgius ir socialinį ratą. Iš pradžių tai atrodys keista ir net bauginantis dalykas, nes veikiate vienas, o ne kaip pora. Tačiau taip žingsnis po žingsnio atgaunamas prarastas savivertės jausmas ir asmeninė erdvė.
Labai naudinga išmokti atpažinti manipuliacijas ir švelniai, bet tvirtai joms priešintis. Jei partneris bando priversti jus jaustis kaltu, kad praleidote vakarą su draugais, nesiteisinkite, o paprasčiausiai pasakykite: „Turiu teisę į savo laiką”. Šis paprastas sakinys gali iš esmės pakeisti jėgų pusiausvyrą jūsų santykiuose.
Turite suprasti, kad bendroji priklausomybė yra ne nuosprendis, o giliai išmoktas elgesio modelis, kurį galima pakeisti. Šis procesas yra ilgas ir reikalauja daug darbo su savimi, kartais su specialisto pagalba. Tačiau rezultatas to vertas – pagaliau galėsite sukurti tikrai brandžius ir sveikus santykius, pagrįstus laisve ir pagarba, o ne baime ir visiška kontrole.
Taip pat skaitykite
- Kodėl gyvenate paralelinius gyvenimus: kaip tyla tampa pagrindiniu santykių priešininku
- Kodėl sėkmingi žmonės jaučiasi tarsi apgavikai: ką slepia apsimetėlio sindromas
