Pasaulis veikia taip, kad daugelis žmonių tikrąją empatijos vertę suvokia tik tada, kai susiduria su didžiuliais jos trūkumais.
Iš šalies gali atrodyti, kad tai tik įmantrus gyvenimo aprašymo terminas, tačiau neurobiologija atskleidžia daug gilesnį vaizdą, praneša korespondentas.
Veidrodiniai neuronai mūsų smegenyse sužadinami ne tik tada, kai patys atliekame kokį nors veiksmą, bet ir tada, kai stebime kitų žmonių veiksmus. Ši sudėtinga sistema yra mūsų gebėjimo jausti kitų žmonių skausmą ir džiaugsmą beveik taip, tarsi tai būtų mūsų pačių skausmas ir džiaugsmas, pagrindas.
Nuotrauka: Pixabay
Tačiau psichologas pažymi, kad žmonės dažnai painioja empatiją su simpatija, o tai iš esmės skirtingi dalykai. Simpatija dažnai lieka gailesčio lygmenyje, o tikroji empatija reikalauja kur kas daugiau – emocinio įsitraukimo ir bandymo suprasti kito žmogaus motyvus, neprarandant savo ribų.
Be šios vidinės paramos empatija gali lengvai peraugti į emocinį perdegimą, kai žmogus pradeda nešti kitų žmonių problemų naštą. Psichologai tvirtina, kad sveika empatija turi apimti sąmoningą savo jausmų reguliavimą.
Pavyzdžiui, po sunkaus pokalbio naudinga savęs paklausti: ar tai tikrieji mano jausmai, ar tiesiog „pagavau” kito žmogaus būseną? Toks vidinis patikrinimas padeda atskirti savo ir kitų žmonių emocijas ir palaikyti psichinę sveikatą.
Vienas pažįstamas žurnalistas pasakojo, kad po interviu su tragediją išgyvenusiu žmogumi jis kelias dienas buvo sugniuždytas ir apimtas depresijos. Vėliau suprato: jis nesąmoningai prisiėmė visą kito žmogaus sielvarto svorį, nepalikdamas emocinės erdvės sau.
Empatijos ugdymas nereiškia, kad reikia stengtis visiems įtikti. Tai veikiau įgūdis subtiliai nusiteikti pašnekovo emocinei bangai nepertraukiant savo paties melodijos.
Aktyvaus klausymosi praktika, kai visiškai susitelkiama į partnerio žodžius, nevertinant ir neruošiant atsakymo, pasirodo esanti galinga priemonė. Ji leidžia išgirsti ne tik žodžius, bet ir už jų slypinčius jausmus.
Galiausiai paaiškėja, kad gebėjimas giliai įsijausti yra ne silpnybė, o tyli stiprybė. Jis leidžia mums užmegzti stipresnius ir nuoširdesnius ryšius vis triukšmingesniame ir atsiskyrėliškesniame pasaulyje.
Taip pat skaitykite
- Kodėl smegenys sabotuoja svarbias užduotis: kaip dopaminas lemia jūsų motyvaciją
- Kaip atskirti intuiciją nuo baimės: 3 darbo metodai abejojantiems
