Mūsų smegenys slapta dievina cukrų, ir tai ne tik silpna valia, bet ir giliai įsišaknijęs biocheminis reikalas.
Kai tik suvalgome ką nors saldaus, atlygio sistema akimirksniu paleidžia dopamino išsiskyrimą, sukeliantį malonumo jausmą, praneša .
Kadaise ši senovinė grandinė padėjo mūsų protėviams išgyventi ieškant kaloringo maisto, tačiau šiuolaikiniame gausos pasaulyje ji atsisuka prieš mus.
Nuotrauka:
Maisto gamintojai jau seniai įsidėmėjo šią savybę ir net į iš pažiūros nesaldžius produktus prideda paslėpto cukraus. Kečupe, padažuose, dešrelėse ir duonoje dažnai būna nemažai pridėtinio cukraus.
Mitybos specialistė savo klientams pataria ne tiek skaičiuoti kalorijas, kiek parduotuvėje atidžiai žiūrėti į etiketes. Tokie pavadinimai kaip „melasa”, „agavų sirupas”, „maltodekstrinas” ar „koncentruotos vaisių sultys” yra tas pats užmaskuotas cukrus.
Paslėptą cukrų ji lygina su tyliu sabotažu, kuris lėtai, bet užtikrintai kenkia medžiagų apykaitos sveikatai. Reguliariai viršijant jo kiekį, ne tik priaugama svorio, bet ir atsiranda atsparumas insulinui – būklė, kai ląstelės nustoja tinkamai reaguoti į hormoną insuliną. Tai pirmasis žingsnis kelyje į antrojo tipo diabetą, kurio pats žmogus visiškai nepastebi.
Nuovargio jausmas ir „rūkas” galvoje praėjus valandai po saldaus užkandžio – tai jau pavojaus signalas. Po staigaus gliukozės kiekio kraujyje šuolio seka toks pat staigus kritimas, kuris išmuša mus iš vėžių.
Vietoj žadėto energijos antplūdžio mus apima dirglumas ir naujas alkio priepuolis. Išeiti iš šio užburto rato sunku, bet įmanoma peržiūrėjus mitybos įpročius.
Nereikia skelbti visiško karo cukrui ir visiškai išbraukti desertų, tai tikras kelias į išsigimimą. Daug veiksmingiau palaipsniui pripratinti receptorius prie mažiau saldaus skonio.
Pabandykite į rytinę kavą įberti vienu šaukšteliu cukraus mažiau nei įprastai, ir po savaitės tiesiog nustosite pastebėti skirtumą. Tas pats ir su arbata bei naminiu kepimu – cukraus kiekį receptuose dažnai galima sumažinti trečdaliu.
Į savo mitybą įtraukite daugiau visaverčių maisto produktų: daržovių, grūdų, ankštinių daržovių, kurie suteikia ilgą ir stabilų sotumo jausmą. Jų skaidulos lėtina gliukozės įsisavinimą, todėl išvengiama šuolių.
Laikui bėgant nustebsite, kad parduotuvinis pyragas atrodo saldus, o prinokęs obuolys suteikia pakankamai saldumo. Perėjimas prie sąmoningo cukraus vartojimo – tai ne dieta, o sugrįžimas prie natūralių skonių ir energijos kontrolės.
Taip pat skaitykite
- Kodėl smegenys atsibunda „purvinos”: kaip galvos valymas naktį veikia atmintį ir nuotaiką
- Kodėl dietos neveikia: pagrindinė sveikatos paslaptis slypi žarnyne
