O kas, jei pagrindinė derliaus paslaptis slypi ne trąšose, o tinkamoje augalų kaimynystėje lysvėje?
Augalų suderinamumo, arba alelopatijos, idėja jau seniai nebėra žemdirbystės ezoterikų sritis ir sulaukė mokslinio pagrindimo, praneša korespondentas.
Kai kurie augalai gali atbaidyti kenkėjus nuo kaimynų, kiti – pritraukti naudingus vabzdžius, dar kiti – praturtinti dirvožemį svarbiais elementais.
Nuotrauka:
Klasikinis pavyzdys – morkų ir svogūnų duetas, kai svogūnai atbaido morkinę musę, o morkos – svogūninę musę. Pasodinus juos į tą pačią lysvę, šakniavaisių žalą galima gerokai sumažinti be vieno cheminio apdorojimo.
Ne mažiau naudinga bazilikų kaimynystė su pomidorais, šis kvapnus augalas ne tik pagerina pomidorų skonį, bet ir suklaidina vaisiais mintančius drugelius. Tačiau tarp kopūstų augantys krapai tampa plėšriųjų vabzdžių, medžiojančių vikšrus, prieglobsčiu.
Ne visi deriniai tokie geri, pavyzdžiui, bulves ir agurkus reikėtų auginti toli vienas nuo kito dėl paplitusių ligų. Kita vertus, pupeles reikėtų sodinti šalia baklažanų, kad jos gautų azoto.
Atidus daržininkas visada gali eksperimentuoti ir sukurti savo augalų bendrijas. Svarbu nepamiršti, kad mišrūs želdiniai yra tiek pat svarbūs dėl estetikos, kiek ir dėl naudos.
Įvairiaspalvės salotos, raižyti morkų lapai ir lieknos porų eilės sukuria stebėtinai vaizdingus paveikslus. Toks daržas atrodo ne kaip pramoninė plantacija, o kaip visavertis gyvas organizmas.
Taip pat skaitykite
- Kaip priversti šaknis dirbti jūsų naudai: svarbiausia vandens paslaptis, apie kurią sodininkai nutyli
- Kodėl protingi sodininkai nustojo kovoti su piktžolėmis: netikėtas sodininkystės posūkis
