Įsivaizduokite sodybos sezoną be varginančio daržo kasimo pavasarį ir rudenį, kuris atima tiek daug laiko ir pastangų.
Vis daugiau daržininkų atsisako šios daug darbo reikalaujančios praktikos, o jų patirtis rodo, kad rezultatas tik gerėja, praneša korespondentas.
Metodo „be žemės dirbimo” šalininkai įsitikinę, kad nuolatinis žemės sluoksnių apvertimas daro jai didžiulę žalą. Jie tai lygina su tuo, kad kas nors kasmet aukštyn kojomis apverčia visą tvenkinio povandeninį pasaulį.
Nuotrauka:
Gilus kasimas pažeidžia natūralią dirvožemio struktūrą, sunaikina augalų šaknų ir sliekų sukurtus kanalus. Būtent šiais kanalais oras ir gyvybiškai svarbi drėgmė pasiekia šaknų sistemas.
Viršutinis, derlingiausias sluoksnis, kuriame gausu mikroorganizmų, kasant nustumiamas gilyn į dirvą, kur daugelis bakterijų žūsta be deguonies. Į paviršių iškeltas nederlingas podirvis negali aprūpinti augalų maisto medžiagomis.
Dešimtmečius giliai užkastos piktžolių sėklos, patekusios į šviesą, turi galimybę sudygti. Užuot kontroliavę vienmetes piktžoles, į sklypą įvešiate tikrus „miegančius milžinus”.
Kastuvo atsisakymas nereiškia visiško neveiklumo; reikia kitokio, labiau apgalvoto požiūrio. Pagrindiniu įrankiu tampa plokštuminė freza arba grėblys, kurie išpurena tik kelis viršutinius dirvos centimetrus.
Pagrindinis tokios sistemos principas – nuolatinis žemės padengimas organinio mulčio arba sideratų sluoksniu. Nupjautos žolės, šiaudų ar komposto danga apsaugo dirvožemį nuo išdžiūvimo, perkaitimo ir erozijos.
Po mulčiu susidaro idealios sąlygos sliekams, kurie tampa pagrindiniais jūsų daržo ardytojais. Jie daro perėjimus, o jų atliekos yra vertingas biohumusas.
Nebuvo grubiai įdirbta dirva ilgainiui tampa struktūriškesnė, puri ir turtingesnė humuso. Jis geriau sugeria ir sulaiko vandenį, o tai ypač svarbu sausringais laikotarpiais.
Šis metodas reikalauja kantrybės, nes natūralios pusiausvyros atkūrimas nėra greitas procesas – jis trunka dvejus trejus metus. Pirmuosius kelis sezonus gali tekti daugiau dėmesio skirti piktžolių kontrolei, kol ekosistema bus subalansuota.
Šis metodas idealiai tinka dideliems plotams apdoroti, kai tradicinis kasimas tampa neįmanoma užduotimi. Jis gerokai sumažina darbo sąnaudas, atlaisvina laiko kitoms svarbioms sodo užduotims.
Daugelis žmonių pastebi, kad pirmapradėje dirvoje užaugintų daržovių skonis tampa sodresnis ir ryškesnis. Augalams, kuriems nekelia streso staigūs dirvožemio struktūros pokyčiai, išsivysto stipresnė ir gilesnė šaknų sistema.
Šis ūkininkavimo būdas – tai ne nauja mada, o grįžimas prie šaknų, prie gamtos išminties. Miškai ir stepės jau tūkstančius metų apsieina be arimo, patys palaikydami didžiausią derlingumą.
Naujuoju sezonu pabandykite eksperimentuoti tik su viena lysve, pavyzdžiui, su pomidorais ar bulvėmis. Ją įdirbkite tik paviršutiniškai ir uždenkite storu šiaudų sluoksniu.
Greitai pastebėsite, kiek mažiau reikia laistyti ir kiek kartų mažiau piktžolių. Jūsų nugara jums padėkos už šį drąsų, bet pateisinamą žingsnį.
Pasirodo, kad norėdami padėti žemei, kartais tiesiog turite nustoti jai trukdyti ir pasitikėti natūraliais procesais. Kitų metų derlius gali jus nustebinti.
Taip pat skaitykite
- Kodėl paprasti pelenai daro stebuklus lysvėse: paslaptis, apie kurią patyrę sodininkai tyli
- Kodėl ruduo yra antrasis sezonas: kiek galima nuimti derliaus iš lysvių pasibaigus sodo sezonui
