Pastebėjote, kad vieni žmonės lengvai sulaukia pagalbos, o kitų nuolat atsisakoma.
Tai susiję ne su sėkme, o su paslėptais žmogaus psichologijos ir bendravimo dėsniais, praneša „” korespondentas.
Mūsų smegenys pasąmoningai įvertina kiekvieną prašymą dėl išlaidų ir galimos naudos. Neteisingai suformuluotas prašymas iš karto sukelia vidinį pasipriešinimą ir norą apsiginti. Teisingas prašymas suaktyvina socialinės sąveikos ir bendradarbiavimo mechanizmus.
Nuotrauka: Pixabay
Pagrindinė klaida yra tiesioginis prašymas, pastatant asmenį prieš faktą, kad jis turi kažką dėl jūsų padaryti. Tokia formuluotė sukuria prievolės spaudimą ir dažnai lemia atsisakymą. Daug veiksmingiau monologą paversti dialogu, įtraukiant asmenį į diskusiją apie jūsų užduotį.
Gilesnė atsisakymo priežastis slypi savanoriškumo ir abipusiškumo principo pažeidime. Griežtas prašymas atima iš asmens situacijos kontrolės jausmą ir teisę rinktis. Sukūrus bendro problemų sprendimo iliuziją, šis vidinis pasipriešinimas apeinamas.
Efektyvaus prašymo veikimo mechanizmas grindžiamas mainų ir socialinės pareigos teorija. Pirmiausia sukuriate psichologinį kontekstą, kuriame pagalba suvokiama kaip logiškas ir vertingas indėlis. Tada švelniai nukreipiate asmenį, kad jis pats priimtų sprendimą padėti.
Jei ir toliau spausite žmones tiesioginiais reikalavimais, susidursite su vis didesniu pasipriešinimu. Ilgainiui gali nukentėti jūsų reputacija kolektyve ar tarp draugų ir jūsų ims vengti. Potencialių pagalbininkų ratas nuolat siaurės.
Pirmasis žingsnis siekiant pakeisti situaciją – pakeisti bendravimo formulę iš „noriu, kad…” į tiriamąją poziciją. Pradėkite pokalbį kontekstualizuodami problemą ir apibūdindami savo situaciją, tiesiogiai neprašydami. Tai leidžia kitam asmeniui suprasti jūsų poreikį nesijaučiant prievartaujamam.
Antrasis žingsnis – suformuluoti prašymą kaip bendrą sprendimo paiešką. Naudokite konstrukciją „Susidūriau su tokia užduotimi ir man įdomi jūsų nuomonė, kaip ją būtų galima atlikti geriau”. Ši frazė perkelia pokalbį į smegenų šturmo ir partnerystės režimą.
Trečias žingsnis – suteikti asmeniui lengvą būdą pasakyti „ne” neprarandant veido. Aiškiai pasakykite, kad suprasite, jei jis (ji) bus užsiėmęs (-usi) arba neturės galimybės padėti. Panaikinus įpareigojimo spaudimą, daug kartų padidėja sutikimo tikimybė, nes žmonės padeda noriai.
Ketvirtasis žingsnis įtvirtina sėkmę parodant nuoširdų dėkingumą ir dėkingumą. Būtinai pasakykite asmeniui, kokį konkretų indėlį jis įnešė ir kuo jo pagalba jums buvo vertinga. Tai sukuria teigiamą patirtį ir sudaro pagrindą produktyviam bendravimui ateityje.
Reguliariai taikant šį metodą jūsų bendravimo įpročiai persiformuoja giluminiu lygmeniu. Pradedate ne tik prašyti, bet ir kurti tvirtus ryšius, pagrįstus abipuse pagarba ir veiksmingu bendradarbiavimu. Pagalba tampa natūralia jūsų socialinių santykių dalimi, o ne sunkia užduotimi.
Taip pat skaitykite
- Kaip atpažinti manipuliaciją bendravime: 3 patikimi ženklai, kuriuos dauguma žmonių ignoruoja
- Kodėl sėkmingi žmonės kartais pralaimi: kontroliuojamo pralaimėjimo strategija siekiant ilgalaikės pergalės
