Pamirškite viską, ką girdėjote apie „valomąsias” dietas, žadančias stebuklus per tris dienas.
Tikrasis atsinaujinimas prasideda mūsų žarnyne, o raktas į jį slypi fermentuotų maisto produktų pasaulyje, praneša korespondentas.
Ši senovinė, beveik alcheminė konservavimo praktika dabar randa patvirtinimą šiuolaikinėse mokslinėse laboratorijose. Kimči, kombučia, miso ir paprasti rauginti kopūstai yra ne tik pikantiški užkandžiai, bet ir galingos probiotinės bombos.
Nuotrauka:
Žmogaus mikrobiomas – tai ištisa visata, nuo kurios pusiausvyros priklauso ne tik virškinimas, bet ir imunitetas ir net nuotaika. Įtraukdami į mitybą fermentuotą maistą, žarnyną apgyvendiname naudingomis bakterijomis, kurios išstumia patogenines „ligas”.
Sveiką mitybą propaguojantys virėjai jau seniai naudoja fermentaciją kaip būdą atskleisti gilų maisto produktų skonį. Rauginti ridikėliai įgauna pikantiško aštrumo, o morkos įgauna naujų niuansų, kurių neįmanoma pasiekti įprastai termiškai apdorojant.
Pagrindinis naminės fermentacijos privalumas – proceso ir sudėties kontrolė. Parduotuvėje pirktuose raugintuose kopūstuose dažnai būna acto, kuris sunaikina visas gyvas bakterijas, kurioms visa tai buvo skirta.
Kad gautumėte tikrai gyvą produktą, pakanka paprastos druskos, vandens ir laiko. Pirmoji autorės patirtis su naminiu kisieliumi sukėlė šiek tiek chaoso virtuvėje, tačiau burbuliuojančio stiklainio džiaugsmas prilygo vaiko atradimui.
Nesitikėkite, kad kombuča ar kefyras akimirksniu išgydys visas ligas. Tai ne vaistas, o ilgalaikės sveikatos stiprinimo strategijos dalis, kuri veikia tik tada, kai vartojama sistemingai.
Geriausia pradėti pažintį su jais nuo mažų porcijų, maždaug šaukšto per dieną. Staigus padidinimas gali sukelti stresą neįpratusiam žarnynui ir sukelti laikiną diskomfortą.
Derinkite fermentuotą maistą su prebiotikais – maistu savo naujiesiems „nuomininkams”. Žalios daržovės, žalumynai, pilno grūdo grūdai ir topinambai yra puiki terpė bakterijoms.
Įdomu tai, kad daugelyje tradicinių pasaulio virtuvių intuityviai derinami prebiotikai ir probiotikai tame pačiame patiekale. Klasikinis pavyzdys – korėjietiškas kimči, kai fermentuotos daržovės valgomos su ryžiais.
Siekdami naudos, nepaverskite savo mitybos nuobodžiu sveikatos meniu. Rytinį omletą paįvairinkite šaukštu kimči, o pietums prie mėsos pridėkite marinuotą, o ne raugintą agurką.
Eksperimentuokite, bet nepamirškite priemonės – net sveikiausių maisto produktų perteklius gali būti žalingas. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys bakterijų pertekliaus sindromu (BGS) arba histamino netoleravimu.
Rauginimas – tai dialogas su maistu, reikalaujantis dėmesio ir kantrybės, tačiau dosniai atlygina už pastangas. Jūs ne tik ruošiate maistą, bet ir tampate gamtos bendraautoriais, stebėdami, kaip paprastas kopūstas virsta kažkuo daugiau.
Tai grįžimas prie šaknų, į laikus, kai šaldytuvų nebuvo, o protėvių išmintis padėjo išsaugoti derlių ir sveikatą visą ilgą žiemą. Galbūt būtent šis pamirštas ryšys ir yra svarbiausia rauginto maisto paslaptis.
Taip pat skaitykite
- Kaip valgyti makaronus ir nenutukti: neakivaizdus Viduržemio jūros regiono dietos principas
- Kaip iškepti tobulą kepsnį: temperatūros taisyklė, apie kurią specialistai nesako
