Mūsų smegenys yra galingas įrankis, tačiau taupydamos energiją jos dažnai renkasi trumpiausius kelius.
Šie protiniai sutrumpinimai, vadinamieji euristikos metodai, lemia sistemingas vertinimo klaidas, praneša korespondentas.
Kognityviniai iškraipymai veikia kaip aklosios mąstymo dėmės, subtiliai veikiančios mūsų kasdienius pasirinkimus. Dėl jų vienus faktus pervertiname, o kitus ignoruojame, todėl darome neobjektyvias išvadas.
Nuotrauka: Pixabay
Viena iš dažniausiai pasitaikančių spąstų laikoma patvirtinimo šališkumas. Mes instinktyviai ieškome informacijos, kuri atitinka mūsų turimus įsitikinimus.
Taip elgdamiesi aktyviai ignoruojame arba nuvertiname įrodymus, kurie gali pakirsti mūsų pasaulio vaizdą. Šis mechanizmas apsaugo mūsų psichiką nuo diskomforto, susijusio su nusistovėjusių pažiūrų keitimu.
Dėl aureolės efekto bendrą įspūdį apie asmenį perkeliame į konkrečių jo savybių vertinimą. Pavyzdžiui, patrauklų asmenį galime laikyti kompetentingesniu, net ir neturėdami tam objektyvių priežasčių.
Planavimo klaida pasireiškia mūsų įgimtu optimizmu vertinant užduočių atlikimo laiką. Sistemingai nepakankamai įvertiname laiką, reikalingą projektams įgyvendinti, neatsižvelgdami į galimas kliūtis.
Šališkumas dabarties naudai verčia mus rinktis tiesioginę naudą ilgalaikių tikslų sąskaita. Todėl galime atidėti svarbias užduotis ar finansines santaupas, pasiduodami minutės troškimams.
Turimos informacijos kaskada atsiranda, kai pernelyg sureikšminame duomenų, kuriuos lengviau prisiminti, svarbą. Ryškūs ir emociškai nuspalvinti įvykiai mums atrodo labiau tikėtini nei statistiškai dažni, bet nuobodūs faktai.Inkaro efektas parodo, kaip pirmoji gauta informacija tampa atskaitos tašku visiems vėlesniems sprendimams. Pavyzdžiui, pradinė produkto kaina daro didelę įtaką mūsų suvokimui apie visus vėlesnius pasiūlymus.
Norint sumažinti kognityvinių klaidų poveikį, reikėtų ugdyti kritinį mąstymą. Turėtumėte sąmoningai ieškoti alternatyvių požiūrio taškų ir tikrinti savo hipotezes pagal juos.
Reguliari savianalizė ir savo sprendimų apmąstymas padeda nustatyti pasikartojančius klaidų modelius. Naudinga paklausti savęs, kokie įrodymai priverstų mane pakeisti nuomonę.
Pripažinti, kad egzistuoja šie mentaliniai spąstai, yra pirmas žingsnis racionalesnio elgesio link. Suprasdami savo mąstymo veikimą, galite priimti labiau pagrįstus ir apgalvotus sprendimus.
Taip pat skaitykite
- Kodėl mes daužomės į medį ir spjauname per petį: kaip veikia psichologinė apsauga nuo nerimo
- Kodėl sunku pasirinkti net iš gerų variantų: kaip pertekliaus paradoksas atima iš mūsų ryžtą
